Puslapiai

2010 m. gegužės 17 d., pirmadienis

Stebi ir stebiesi...

Sekmadienį, vakare...

"Bohemiečių svajonės", na, toks lyg ir koncertukas, teatralizuotas... režisierė Dalia Ibelhauptaitė...


rašau, rašau ir nežinau kaip čia rišliai parašyti, na, bet kaip nors trumpai... apie tai, kas nepatiko, subjektyviai, marmalus akimis:

Prisipažinsiu nesu specialistas ar didis žinovas muzikos, taip vadinamos rimtosios muzikos, įvairių teatro ar dar kokių dalykų, tuo labiau, kad tikrai retai telankau tokius renginius, tad atleiskit jei kur nusišnekėsiu.

Dar kiek nukrypsiu paaiškindamas kodėl kiek priekabiai žiūriu į Dalią Ibelhauptaitę- prieš kelis metus, pasibaisėjau primityviais metodais stumiamu "Svynis Todas: Demonas kirpėjas", paslėptomis miuziklo reklamomis ir pan...
Vakarykščiame koncerte iš pradžių į akis labai krito gausybė "grietinėlės" o labiau, kaip kažkas sakė, kad viršuje kaupiasi ne tik grietinėlė, bet ir purslai- tų purslų. Įvairiausio plauko, žurnalų viršeliuose štampuojamų, pseudožvaigždžių, pseudožuranilistų ir visokių kitokių. Nežinau ar visi, bet kai kurie tikrai ėjo ne su bilietais, o su pakvietimais, o tų pakvietimų kasose būvo nemaža šūsnis. Iškilo klausimas ko čia taip visi sulėkė ir ko kai kuriuos čia juos taip sukvietė? Koncerto pradžioje D. Ibelhauptaitė, pasistačiusi šalia savęs lyg ir kažkokį J. Statkevičių, prisipažino, kad jiedu yra vieninteliai, kurie neturi čia (šiame koncerte) ką veikti ir todėl žiūrovams žada kančią- klausytis jų kalbų, tiksliau jos pačios kalbos, nes partneriui, kaip pasirodė renginio eigoje, kalbėti nelabai sekėsi, kaip ir skaityti pranešimus apie pasirodymus. O kalbų (juk pažadėjo) tikrai buvo, apie bohemiečių, suprask Bohema pastatymo dalyvių ir jiems prijaučiančių, svajones, tas, kurios išsipildė, ir tas, kurios gal neišsipildys, apie valdžios karpomus sparnus bohemiečių svajonėms, sunkius mokesčius, apie viltis ir tt, apie jaunimą, kuriam maloningai buvo suteikta galimybė, kuris atėjo į Bohemą ir dabar jau tapo žinomais ir tt, ir tt... Vaikų daržėlio ar vestuvių muzikantų lygio juokeliai ir replikėlės tebūnie skonio reikalas.
Antroje dalyje buvo dar "gražiau"- atviri verkšlenimai apie nuolatinius nuostolius, apie sumokėtus mokesčius, kurių jie (bohemiečiai) sumokėjo >500'000 (suma buvo įvardinta tiksliai), apie tai, kad už tuos mokesčius nebuvo nieko iš valstybės gauta ir tt, ir tt, kad neva ji pati (D. Ibelhauptaitė) kažkur skaitė kažkieno parašymą, kad 2020 metais (įdomu kas per konkreti data?) Lietuvoje kultūrai bus skirtas reikiamas dėmesys ir, kad neva jie (bohemiečiai) negali laukti 10 metų ir, kad jie dirba ir dirbs dabar ir rytoj..., pagalvojau, kad gerai dar, kad nepadegė Kongreso rūmų ir tragiškai patys gaisre nesidegina....

Na, o pats koncertas? Muzika puiki! Orkestras? Juk tai LVSO!!!!! Pirmoji dalis buvo rimtoji, skambėjo jau statytų kūrinių fragmentai, nemaža dalimi iš Bohemos, kaip, kad ir dekoracijos jau buvo matytos Bohemoje... Antroji dalis- linksmoji, populiarioji- ištaukos iš populiarių miuziklų. Žodį populiarus panaudojau ne šiaip sau, susidarė įspūdis, kad atrinkimo kriterijus buvo būtent kūrinių populiarumas ir žinojimo bei atpažinimo masiškumas. Kas labai ir net labai nepatiko antrojoje dalyje, tai tiesiog tragiškas vokalistų įgarsinimas, garso operatoriui (ar kas ten už tai atsakingas) ne tik, kad ausis, bet ir galvas nusukiot reikėtų. Pabaigai buvo patys, patys populiariausi- Eltonas Džonas ir tt. Koncertą užbaigė visų traukiama Queen "We are the Champions"... Klausant "...We are the Champions no time for losers..." šyptelėjau, kad tikri čempionai tikriausiai neverkšlena dėl valstybei sumokėtų mokesčių... Dėl antrosios dalies apskritai susidarė įspūdis, kad parengta ji buvo gana atmestinai ir nekokybiškai.
Beje, be pradžioje minėtų visokių žinomybių, tame tarpe ir iš žiniasklaidos, koncertą, daugybe kamerų filmavo LTV (bent jau ant aparatūros buvo LTV simbolika). Reikės sekti kada ir kaip parodys.

O jei trumpiau:
Pati muzika, orkestras, G. Rinkevičius- kažkas nepaprasto...
Pastatymas... hmm... jo ten labai daug ir nebuvo..., na, tebūnie- neblogai...
Įgarsinimas- tragedija, ypač antra dalis...
Kalbos- jei gali nekalbėt- nekalbėk. Jei tokiomis priemonėmis bandai pelnyti populiarumą ir kažkokį dėmesį (sau ar savo produkcijai) tai turėtų būti gėda..., apgailėtinas vaizdas. Jei aš klystu, tai ar nereikėtų pasistengti, kad toks įspūdis nesusidarytų? Nesistebėdavau, kai dėl "per mažos" 2-3 litų kainos verkdavo taksistai (dabar kažkaip veža už  1,25 Lt ir nieko), kai degalinių savininkai šantažuodavo, kad neva alkoholio prekyba yra pagrindinis degalinių verslas, ir kad jei uždraus, tai teks atleisti daugybę darbuotojų... Suprantu, kai panašiomis priemonėmis populiarinasi šlamštolevizijos... Bet tokius dalykus matyti kultūros, meno srityse ir dar tokiu pavidalu...

Kaip ir minėjau, tai subjektyvi nuomonė. Be to, aš čia nesvarstau kultūros būklės, finansavimo, padėties, nenagrinėju ko, kam, kiek ir kur trūksta kultūroje..., man tik pasirodė, kad kultūroje randasi ar jau yra tai, ko ten neturėtų būti...

Labai tikiuosi, kad man taip tik pasirodė...

2 komentarai:

  1. Ai, nežinau, skaičiau aš čia ir kažkaip liūdnas įspūdis vėl grįžta, kad žmonės jaučiasi bent šiek tiek kompetentingesni nei yra kai kritikuoja.

    Aš pati neretai patraukiu Dalią Ibelhaptaitę per dantį, bet, dievaži, nedrįsčiau kritikuoti jos darbo indėlių, nes įvertinu, ko nebūtų, jei nebūtų Bohemiečių iniciatyvos.

    Hm, na o iš esmės, mano nuomone, Jums pačiam oponuoja paskutiniai Jūsų parašyti žodžiai - iš tiesų, kultūroje randasi tai, ko neturėtų būti, tik mes patys taip ir padarome, kad tai rastųsi. Tačiau tokioje situacijoje, kokioje yra dabartinė Lietuvos kultūra aš nematau jokios nuodėmės patiems atlikėjams kalbėti apie paramos būtinumą, nes jei ne jie, tai kas kitas? Jūs?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ačiū už komentarą. Aš nekritikuoju DI profesinių gebėjimų ir profesinio indėlio į tai, kas yra padaryta ir sukurta iki šiol, kaip minėjau- neturiu tam tinkamos kompetencijos. Tačiau minėtas koncertas tai jau kas kita, jame, mano manymu, dominavo pigus bandymas atkreipti dėmesį, pasireklamuoti. Visokių pajacų morkūnų sukvietimas, kad juos galėtų nufotografuoti ir aprašyti žurnalistėliai. Žodžio išlementi nesugebančio Statkevičiaus, lyg dekoracijos, kurią visi žino, pasistaymas šalia savęs. Antrosios dalies repertuaras ir prasta kokybė. Paverkšlenimai nuvalkiotomis frazėmis... Sakykit ką norit, bet mano supratimu nei tai menas, nei kultūra ir tikrai ne būdas kalbėti apie paramos būtinumą... Pasireklamuoti? Taip, variantas, bet man toks nepatinka, kaip nepatinka TV reklamos.

    Jei "Bohemiečių svajonės" nebus vienkartinis ir bus rodomas dar bent kartą, tikrai nerekomenduoju ten eiti ir jį žiūrėti. Prasmingiau būtų pažiūrėti tą pačią, tos pačios Ibelhauptaitės statytą Bohemą..., tuo labiau kad tai ir būtų ta parama kultūrai, kurios reikia..., kultūrai, o ne cirkui.

    AtsakytiPanaikinti

rašykite lietuviškai, komentuokite atsakingai...
ačiū